Istorija

Ansamblį 1974 m. įkūrė ir iki šiol jam vadovauja Algirdas Vizgirda. Atlieka baroko ir XX a. kompozitorių kūrinius, propaguoja šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybą. Ansamblis vienas pirmųjų Lietuvoje įsiliejo į senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgimimą Europoje, atkakliai ieškojo savo kūrybinio veido ir stiliaus. Stiprų impulsą muzikantams davė meno vadovo prof. Algirdo Vizgirdos studijos Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje, ansamblio klavesinisto G. Kviklio studijos Čekijoje, padėjusios suformuoti raiškią, gyvybingą, kupiną vidinės ekspresijos atlikimo manierą.[1]
Surengė daugiau kaip 2000 koncertų, teminių koncertų ciklų, tarp jų – „Senoji Europos šalių instrumentinė ir vokalinė muzika“ (16 koncertų ciklas, 1994–1997 m.), „Baroko kelias“ (10 koncertų, 1997–1999 m.). Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1999 m. vienas festivalio „Kuršių nerija“ rengėjų.[2]
Apie pirmąjį ansamblio pasirodymą prof. S.Sondeckis savo straipsnyje rašė taip : „… Pirmiausia sveikintina ir visokios paramos verta pati tokio ansamblio sukūrimo idėja.(…) Vilniui, pripažintam kamerinės muzikos centrui, laikas turėti savą barokinės muzikos ansamblį – tai ne tik žanro propagandos, bet ir mūsų atlikėjų kultūros prestižo reikalas.(…) Jautriai ir įtaigiai instrumentalistams talkindavo puiki kamerinė dainininkė, sąjunginio M.Glinkos konkurso laureatė R.Maciūtė.(…) Norisi visų pirma pasidžiaugti, kad mūsuose naują žanrą ėmėsi propaguoti talentingi muzikantai, ir jų „kūdikis“ turi neabejotinai dideles perspektyvas augti“ („Literatūra ir menas“, 1974.05.09).  
Simboliška, kad Lietuvos Nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio „Musica humana“ kūrybinis kelias prasidėjo 1974m. balandžio 17d. koncertu Vilniaus Arkikatedros (tuo metu Paveikslų galerijos) Šv. Kazimiero koplyčioje. Keturis jaunus muzikus (fleitistą Algirdą Vizgirdą, obojistą Juozą Rimą, violončelistą Jurgį Banevičių ir klavesinistą Julių Andrejevą) į senosios muzikos ansamblį suvienijo taurumu ir dvasingumu spindintis baroko menas. Visus tuos metus prie ansamblio vairo stovėjo nenuilstantis muzikos propaguotojas – profesorius Algirdas Vizgirda.  
Ansamblio nariai vieni pirmųjų Lietuvoje įsiliejo į senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgimimą Europoje, atkakliai ieškojo savo kūrybinio veido ir stiliaus. Stiprų impulsą muzikantams davė meno vadovo prof. Algirdo Vizgirdos studijos Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje: jos padėjo suformuoti raiškią, gyvybingą, kupiną vidinės ekspresijos atlikimo manierą.  
1978m. S.Vaičiulionio iniciatyva Šiauliuose buvo organizuota senosios muzikos savaitė, kuri vėliau išaugo į Tarptautinį religinės muzikos festivalį. „Senosios muzikos savaitė į Šiaulius daugeliui atėjo netikėtai. Be išankstinės reklamos, įprastinio pasiruošimo šurmulio. Miestui, įpratusiam prie didelių masinių renginių, tai staigmena. Be to, su didele rizika – juk klausytojus net į žinomiausių klasikinės muzikos atlikėjų koncertus tekdavo „organizuoti“… LTSR valstybinės filharmonijos senosios muzikos ansamblio pasirodymas buvo vienas įspūdingiausių programos akcentų. Žavėjo vilniečių neeilinis artistiškumas, virtuoziška technika įkvėpimo sušildytas ansambliškumas…“ (Ričardas Dailidė, „Literatūra ir menas“, 1978.05.13)  
1978m. ansamblis išleido savo pirmąją vinilinę plokštelę, kurioje buvo įrašyti J.B Loeillet, G.F.Telemann, J.M.Leclair ir A.Vivaldi kūriniai. Baroko epochos kompozitorių kūriniai skambėjo ir 1982m., 1984m. bei 1989m. išleistose plokštelėse. Po studjų Prancūzijoje 1983m. Algirdas Vizgirda kartu su Juliumi Andrejevu (klavesinas) ir Jurgiu Banevičiumi (violončelė) įrašė pirmają savo vinilinę solinę plokštelę su J.B. Loeillet, M. Blavet ir J. Boismortier sonatomis fleitai ir basso continuo. Įrašų serija prasitęsė 1997m. kompaktinėmis plokštelėmis „J.S.Bach „Muzikinė auka“ ir „J.S.Bachas ir jo sūnūs“. 1999m. pasirodė dvi kompaktinės plokštelės „G.F.Handel. Instrumentinė muzika“ ir „G.F.Handel. Instrumentinė ir vokalinė muzika“. 2000m. Algirdas Vizgirda, Giedrė Lukšaitė-Mrázková ir Raimundas Jasiukaitis įrašė dvi kompaktines plokšteles ,,Visos J.S.Bacho Sonatos fleitai”. Lietuviškos muzikos įrašų kolekcijoje kompaktinės plokštelės „Cantus ad Futurum“ (1998m.), „Tiltas“ (2001m.), „Kelias ir keleivis“ (2008m.), „Raktažodis“ (2010m.)  
1979m.  ansambliui buvo suteiktas „Musica humana“ pavadinimas.  
Ansamblio kūrybinio braižo susiformavimui didelės įtakos turėjo groję šiame kolektyve žymūs respublikos atlikėjai. Tai obojistai Juozas Rimas (1974-1978), Eugenijus Piličiauskas (1978-1991), Romualdas Staškus (1991-2000); violončelistai Jurgis Banevičius (1974-1985), Arvydas Griškevičius (1985-1990); klavesinistas ir kompozitorius Julius Andrejevas (1974-1983).  
Ištikimiausios solistės – nuo pat pirmųjų dienų su ansambliu koncertavusios M.Glinkos kunkurso laureatės Giedrė Kaukaitė ir Regina Maciūtė. Su ansambliu dainavo: sopranai – Elena Žuravliova, Gintarė Skerytė, Sigutė Stonytė, Vilija Mikštaitė, Raminta Vaicekauskaitė, Aistė Širvinskaitė, Viktorija Stanelytė, Lauryna Bendžiūnaitė, Skaidra Jančaitė, Julija Stupnianek, Vilma Pigagaitė (Vokietija); mecosopranai – Judita Leitaitė, Liora Grodnikaitė, Ieva Prudnikovaitė, Nora Petročenko, Jovita Vaškevičiūtė, Ligita Račkauskaitė, Jurga Prakelytė, Rūta Vosyliūtė; tenorai – Algirdas Čiplys, Algirdas Janutas, Mindaugas Zimkus, Kęstutis Alčauskis, Edgaras Montvidas-Prudkauskas, Audrius Rubežius, Marcel Beekman (Olandija); kontratenoras Charles Humphries (Didžioji Britanija); bosai – Ignas Misiūra ir Nerijus Masevičius. Akomponuojant ansambliui grojo: fleitistai – Algirdas Vizgirda, Žibutė Valkaitytė, Mindaugas Juozapavičius, Valentinas Gelgotas, Andrius Radziukynas, Lina Baublytė, Simona Vaitkevičiūtė, Justinas Mačys, Ona Jonaitytė, Ula Čaplikaitė, Daiva Tumėnaitė, Philippe Bernold (Prancūzija),  Vieri Bottazzini (Italija), Gerard Bourgogne (Prancūzija), Mutsuyuki Motomura – išilginė fleita (Japonija); obojistai – Romualdas Staškus, Robertas  Beinaris, Eugenijus Paškevičius, Jean-Louis Capezzali (Prancūzija), Alessandro Baccini (Italija); fagotistai Alfonsas Ančerevičius ir Šarūnas Kačionas; smuikininkai – Raimundas  Katilius, Audronė Vainūnaitė, Borisas Traubas, Irma Belickaitė, Karolina Beinarytė,  Jonas Tankevičius, Žilvinas Malikėnas, Dalia Suraučiūtė, Ilona Girdžiūnaitė; altistė Vitalija Raškevičiūtė; violončelistai Raimundas Jasiukaitis ir Edmundas Kulikauskas; arfistė Joana Daunytė; Saulius Auglys – marimba; trimitininkai Arvydas Barzinskas ir Tomas Gricius; trombonistas Marius Balčytis; klavesinitai Gediminas Kviklys, Giedrė Lukšaitė-Mrázková (Čekija), Andrius Vasiliauskas, Eleonora Karcub, Balys Vaitkus, Aina Kalnciema (Latvija). Daug bendrų koncertų rengiama su chorais „Polifonija“, „Jauna Muzika“ ir „Aidija“.  
Straipsnyje „Baroko keliu su Handeliu“ Tomas Bakučionis rašė: „Musica humana“ šiemet pradėjo 25-ąjį koncertų sezoną. Jau keleri metai pastebime gana ryžtingą ansamblio posūkį labiau autentiškos, stilistiškai motyvuotos interpretacijos link. Ko gero, tai – geriausias kūrybiškumo įrodymas.(...) Net neturint originalių barokinių instrumentų galima atskleisti daug šios muzikos esminių, specifinių dalykų. Pradžia kiekvienam profesionalui – noras sužinoti. Manau, bent dalį to smalsumo „Musica humana“ tikrai patenkino...“ („Septynios meno dienos“, 1998m. kovo 10d.)  
Ansamblio kūrybinėje biografijoje pasirodymai daugelyje festivalių – „Gaidos“, Pažaislio, Klaipėdos muzikos pavasario, „Marių klavyrų“, Thomo Manno (1998, Nida), „Vale of Glamorgan“ (1996, Didžioji Britanija), „Musica sacra“ (1999, Vokietija), „Montmartre en Europe“ (1996, Prancūzija), „Baltisk Festival“ (1992, Suomija), Bornholmo (1994, Danija), Tarptautiniame Bacho kamerinės muzikos (2008, Latvija) ir kitur.  
Plečiantis repertuarui, keitėsi ir ansamblio sudėtis – susiformavo visa basso continuo grupė (klavesinas, violončelė, kontrabosas ir fagotas), ansamblį papildė styginiai instrumentai. Toks kolektyvas gali atlikti įvairių žanrų ir epochų muziką – nuo mažų ansamblių iki stambios formos kūrinių, nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos.  
Ansamblio koncertų programos pasižymi konceptualumu ir dažniausiai sukoncentruotos apie vienas ar kitas temas arba kompozitorius, jos jungiamos į didelius ciklus, sudarančius ansamblio repertuaro pagrindą. ,,Musica humana“ repertuare kompozitorių J.S.Bacho, G.Ph.Telemano, G.F.Handelio,  A.Vivaldi, F.Couperin monografinės programos. 1990m. pradėjo įgyvendinti ciklą „Senoji Europos instrumentinė ir vokalinė muzika“ (13 programų). Šio ciklo koncertuose ansamblio sudėtis dažnai pasipildydavo styginiais instrumentais. 1996m. pradėtas 10 koncertų ciklas „Baroko kelias“ ir „XX amžiaus muzika“. 1998m. pradėtas koncertų ciklas „Baroko muzikos sekmadieniai“ Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. 2000m. „Musica humana“ pateikė naują kūrybinį projektą – „2000-ieji Pasauliniai J.S.Bacho metai“, kurio koncertų programose skambėjo  iškiliausi šio baroko genijaus kūriniai. 2001m. buvo skirti projektui „Prancūzijos muzikinis menas nuo renesanso iki dabarties“. Nuo 2004m. pradėtas koncertų ciklas „J.S.Bachas ir Lietuvos muzika“ tęsiasi ir toliau.  
Taigi kolektyvas neapsiriboja vien tik senosios muzikos atlikimu.
Jau 1982m. Jurgis Dvarionas anotacijoje apie „Musica humana“ koncertą rašė: „...Kad „Musica humana“ neapsiriboja baroko ir renesanso epochų muzika, o nuolat papildo savo repertuarą šiuolaikiniais kūriniais, rodo ansamblistų meninių interesų platumą, jų artistinį universalumą. Ansamblio veikla vis labiau patraukia ne tik publikos, bet ir lietuvių kompozitorių dėmesį ir, svarbiausia, skatina juos naujiems kūrybiniams ieškojimams. Todėl įvardžiuotinis būdvardis „senasis“ ansamblio pavadinime, manyčiau, jau nebeatspindi tikrojo šio kolektyvo amplua...“ („Literatūra ir menas“, 1982m.birželis).  
Minėdamas savo dešimtmetį, ansamblis savo repertuare jau turėjo visą eilę specialiai jam sukurtų kūrinių: J.Tamulionio „Meditacijos“ ir „Septynios meilės elegijos“, J.Širvinsko Kvartetas, A.Rekašiaus „Tai skraidžiojo paukštelė“, O.Balakausko „Šokių siuita“ ir  Variacijos fleitai ir klavesinui, F.Bajoro „Kalendorinės dainos“, B.Kutavičiaus „Du paukščiai girių ūksmėj“, A.Martinaičio kantata-koncertas „Cantus ad Futurum“. Koncertų cikle, skirtame XX amžiaus muzikai, svarbi vieta tenka šiuolaikinei lietuvių kompozitorių kūrybai. Nauji lietuviški kūriniai ansamblio dėka yra skambėję daugelyje Europos šalių. Ansamblio vadovo A.Vizgirdos iniciatyva ir šiandien gimsta nauji kūriniai, pvz.: B.Kutavičiaus „Medžių kova“, A.Martinaičio „Kelias ir keleivis“, M.Urbaičio „Celebrabo te, Domine“, A.Malcio „Paukščių takas“ ir „Vilties aitvaras“, Os. Balakausko „Šokių siuita“, Koncertas klarnetui ir styginiams, „Dueti concertanti“, „Concerto corrente“, J.Juozapaičio „Šventaragio freskos“, V.Beinarienės „Raktažodis“ .  
2000m. birželio 12d. „…Vilniaus festivalis pirmą kartą įžengė į kuklią Evangelikų liuteronų bažnyčią – iškalbingą vietą atiduoti duoklę didžiojo J.S.Bacho mirties sukakčiai. Neformalų požiūrį į šį, atrodytų, privalomą jubiliejinį gestą liudijo ir intriguojanti koncerto, simboliškai pavadinto „Tiltu“, programa, ir jo dalyvių kontingentas bei meno kokybė. Greta J.S.Bacho kūrinių vakare skambėjo festivalio užsakymu parašytas Algirdo Martinaičio Koncertas tenorui, fleitai, obojui, klavesinui ir styginiams „Musikalisches Opfer“ (Muzikinė auka), pagal užsakovų idėją – šiuolaikiškas žvilgsnis į tolimą baroko epochą. Kūrinius griežusiam – pasitempusiam ir atsigavusiam – baroko orkestrui „Musica humana“ (…) žavių spalvų suteikė užsienio muzikantai – danų tenoras Marcelas Beekmanas,  prancūzų obojistas Jeanas Louis Capezzali bei lietuvė klavesinistė iš Čekijos Giedrė Lukšaitė-Mrázková. (...) Pasak muzikos kritiko T.Bakučionio, Vilniaus festivalis daug laimėjo šiuo koncertu ir dėl pavykusios premjeros, ir dėl sėkmingo šalies bei užsienio muzikantų bendradarbiavimo.(...) Viso koncerto įspūdis – puikus, o premjera netgi pranoko visus lūkesčius...“ (Asta Andrikonytė, „Lietuvos rytas“, 2000.06.20)  
1999m. vasarą prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva Neringoje buvo surengtas pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių Nerija“. Pagrindinė festivalio idėja – vasaros turistinio sezono metu pateikti atvykstantiems į Kuršių Neriją poilsiautojams ir turistams iškiliausius baroko epochos, klasikos bei Baltijos regiono šalių šiuolaikinių kompozitorių kamerinės muzikos kūrinius, skambančius Nidos ir Juodkrantės bažnyčių erdvėse. „...Kalbantis apie festivalio žanrinį ir stilistinį apibrėžtumą (šiuo požiūriu tai vienintelis toks festivalis Lietuvoje), maestro A.Vizgirda pritarė minčiai, kad baroko muzika savo rafinuota kalba bei įtaigiu papratumu traukia tiek profesionalą, tiek paprastą klausytoją. Profesorius akcentavo ir reprezentacinę festivalio svarbą. (…) Atvykusieji, be abejonės, išsiveš iš Neringos gerų įspūdžių, kaip iš aukštos kultūros kurorto… “ (Tomas Bakučionis, „Veidas“, 2000.09.07)  
2006m. kovo 19-26d. prof. Algirdas Vizgirda įgyvendino dar vieną savo idėją – buvo surengta J.S.Bacho muzikos savaitė. Ansamblio „Musica humana“, Lietuvos kamerinio orkestro ir kamerinio choro „Jauna Muzika“ atliekami J.S.Bacho opusai skambėjo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. 2007m. įvyko I tarptautinis J.S.Bacho muzikos festivalis. „...Šis genijus (J.S.Bachas) iki šiol įkvepia ir Lietuvos kompozitorius bei atlikėjus. Jo muzika nuo pat kūrybos kelio pradžios lydi profesoriaus Algirdo Vizgirdos vadovaujamą ansamblį „Musica humana“, o pastaraisiais metais itin dažnai skamba šio kolektyvo koncertuose.(...) „J.S.Bacho muzikoje žmonės randa dvasios atgaivą – joje užkoduota dieviškoji išmintis. Klausantis ar grojant šią kūrybą tarsi sustoja laikas – apima amžinybės pojūtis“, – apie J.S.Bacho muzikos fenomeną kalbėjo A.Vizgirda.(...) Pikantiškiausią festivalio akcentą įkūnys premjera – pasaulietiška J.S.Bacho „Kavos kantata“.(...) Sekdamas pirmtakais, A.Vizgirda sumanė pristatyti šį kūrinį keistoje aplinkoje – „Naručio“ viešbučio Kolonų salėje. Mat J.S.Bacho „Kavos kantatos“ premjera įvyko vienoje Leipcigo kavinių... “ (Asta Andrikonytė, „Lietuvos rytas“, 2007.03.23)  
Šiandien ansamblis „Musica humana“ – brandus meno kolektyvas, „...tobulai įvaldęs tai, kas gyvybiškai svarbu – muzikinio meno išraiškos laisvę.“ („Svenska Dagbladet“, Stokholm, 1994.03.11). Ansamblio dalyviai – ryškūs Lietuvos muzikai, ištikimi savo meniniam pašaukimui baroko ir šiuolaikinės muzikos misijai nūdienos pasaulyje.